Moodle, Thinkific ir WordPress LMS dažnai patenka į tą patį mokymų platformų palyginimą. Tačiau techniškai tai nėra trys lygiaverčiai tos pačios kategorijos produktai.

Moodle yra specializuota mokymosi valdymo sistema, kurios architektūra sukurta mokymosi procesams.

Thinkific yra valdoma SaaS platforma, kurioje organizacija gauna iš anksto suformuotą mokymų produkto modelį.

WordPress LMS apskritai nėra vienas produktas – tai WordPress pagrindu sukonstruota sistema, kur LMS funkcionalumą suteikia tokie sprendimai kaip LearnDash, Tutor LMS ar LifterLMS, o prekybą, prenumeratas, CRM ar automatizavimą dažnai realizuoja kiti komponentai.

Todėl lyginti jas vien pagal funkcijų sąrašą nėra labai prasminga.

Visos gali turėti kursus. Visos gali registruoti naudotojus. Visose galima pateikti testus ir stebėti progresą.

Esminiai skirtumai atsiranda kitur:

• kaip modeliuojama organizacija;
• kaip platforma supranta mokymosi procesą;
• kiek giliai galima keisti jos elgseną;
• kaip realizuojamos kelios auditorijos ar klientai;
• kaip kuriama elektroninė prekyba;
• kokio lygio ataskaitų ir automatizavimo galima tikėtis;
• ir, galiausiai, kokio tipo verslui pati platformos logika yra natūrali.

Būtent šiuos skirtumus verta suprasti prieš priimant technologinį sprendimą.

Moodle nėra tiesiog kursų talpinimo sistema

Moodle architektūros išeities taškas yra mokymasis.

Tai matyti iš pačios sistemos duomenų ir funkcijų modelio: kursai, veiklos, vertinimai, grupės, kohortos, rolės, kompetencijos, baigimo sąlygos, prieigos taisyklės, mokymosi istorija.

Todėl Moodle natūraliai tinka ten, kur organizacijai svarbus ne vien turinio pateikimas, bet pats mokymosi procesas.

Pavyzdžiui, kurso baigimas gali priklausyti ne nuo vieno mygtuko paspaudimo, o nuo kelių sąlygų:

peržiūrėti medžiagą → atlikti užduotį → surinkti bent 80 % teste → dalyvauti praktiniame užsiėmime → tik tada kursas laikomas baigtu.

Toks mokymosi modelis Moodle yra natūralus.

SaaS kursų platformoje analogiškas procesas gali būti įmanomas, tačiau dažnai jis turi tilpti į tiekėjo iš anksto sukurtą kursų logiką.

Moodle Workplace verslo kontekste keičia palyginimą

Kalbant apie įmonių mokymus, svarbu neskirti Moodle LMS ir Moodle Workplace kaip vieno produkto.

Moodle Workplace yra Moodle pagrindu sukurta organizacijoms skirta versija. Ji papildomai turi tokias funkcijas kaip:

• Programs – kelių kursų programos;
• Certifications – periodiškai atnaujinamas sertifikavimas;
• Dynamic Rules – įvykių ir sąlygų pagrindu vykdomas automatizavimas;
• Multi-tenancy – kelių atskirų organizacijų ar padalinių valdymas vienoje sistemoje;
• organizacinės struktūros ir komandų valdymas.

Pavyzdžiui, Dynamic Rules gali automatiškai priskirti mokymus arba sertifikavimą, o Certifications leidžia valdyti pasikartojančius mokymus su nustatytu galiojimo periodu. Moodle Workplace multi-tenancy taip pat leidžia vienoje instaliacijoje sukurti atskiras aplinkas skirtingoms organizacijoms ar verslo vienetams.

Tai jau labai specifinė LMS logika.

Jeigu įmonė turi saugos, atitikties, profesinių kompetencijų ar periodinių kvalifikacijų mokymus, tokios funkcijos nėra kosmetiniai priedai. Jos gali tapti viso proceso pagrindu.

Thinkific pirmiausia yra mokymų produkto platforma

Thinkific architektūra prasideda nuo kitos pusės.

Jos stiprybė – galimybė gana greitai sukurti ir valdyti profesionalią mokymų aplinką, neprojektuojant visos LMS infrastruktūros nuo nulio.

Tai labai svarbus skirtumas.

Thinkific organizacijai pateikia jau suformuotą produkto modelį:

kursas → dalyvis → registracija → mokymasis → rezultatas.

Prie jo pridedamos:

• svetainės ir landing page funkcijos;
• mokėjimai;
• grupės;
• bendruomenės;
• analitika;
• sertifikatai;
• administratorių rolės;
• aukštesniuose planuose – SSO, API ir platesnės enterprise funkcijos.

Thinkific Plus šiuo metu turi SAML ir OIDC SSO, išplėstines naudotojų roles, SCORM galimybes, pažangesnes ataskaitas ir kitus didesnėms organizacijoms skirtus mechanizmus.

Todėl klaidinga Thinkific laikyti tik „platforma individualiems kursų kūrėjams“.

Tačiau jos filosofija vis tiek skiriasi nuo Moodle.

Moodle pirmiausia modeliuoja mokymosi infrastruktūrą. Thinkific pirmiausia modeliuoja valdomą mokymų produktą.

Šis skirtumas praktikoje labai svarbus.

Thinkific Groups nėra tas pats, kas Moodle organizacinė struktūra

Abi platformos leidžia grupuoti naudotojus, tačiau funkcijos tikslas skiriasi.

Thinkific Groups leidžia kurti naudotojų kohortas, jas filtruoti, analizuoti progresą ir, pavyzdžiui, aptarnauti konkrečią klientų įmonę atskirai. Thinkific pati šį funkcionalumą sieja ir su B2B pardavimais bei konkrečiai organizacijai skirtomis ataskaitomis.

Tai labai tinkama schema:

klientas A → jo darbuotojai → jo mokymai → jo progreso ataskaita.

Tačiau tai nėra tas pats, kas sudėtinga organizacinė hierarchija su pareigybėmis, departamentais, vadovais, programomis, recertifikavimu ir sudėtingomis automatizavimo taisyklėmis.

Todėl renkantis platformą verta klausti ne:

„Ar ji turi Groups?“

o:

„Ką toje platformoje reiškia grupė ir kokį verslo procesą ji gali valdyti?“

Tai daug informatyvesnis klausimas.

WordPress LMS iš esmės yra modulinių komponentų architektūra

WordPress atvejis yra dar kitoks.

WordPress branduolys nežino, kas yra kursas, mokymosi progresas ar sertifikatas.

Šią logiką į sistemą įveda LMS papildinys.

Todėl „WordPress LMS“ gali reikšti labai skirtingus produktus.

Vienoje organizacijoje tai gali būti:

WordPress + LearnDash.

Kitoje:

WordPress + LearnDash + WooCommerce + Subscriptions + CRM + MemberPress + individualus API sluoksnis.

Trečioje – visiškai kita komponentų kombinacija.

Tai reiškia, kad WordPress LMS negalima vertinti kaip vienos standartinės platformos.

Jos galimybes lemia visa sukonstruota technologinė ekosistema.

Kodėl WordPress LMS tokia stipri komerciniuose mokymuose

WordPress turi vieną pranašumą, kurio specializuotos LMS dažnai negali visiškai pakartoti:

mokymų platforma gali būti natūrali visos įmonės interneto ekosistemos dalis.

Tarkime, verslas turi:

• ekspertinį tinklaraštį;
• SEO srautą;
• renginių registraciją;
• elektroninę parduotuvę;
• mokamus webinarus;
• kursus;
• prenumeratas;
• narystę;
• klientų zoną.

WordPress aplinkoje visi šie elementai gali veikti vienoje sistemoje.

Tai ypač stipru organizacijoms, kurioms mokymai yra parduodamas produktas, o ne vien HR funkcija.

Pavyzdžiui:

SEO straipsnis → mokymų produkto puslapis → WooCommerce pirkimas → automatinė registracija į LearnDash kursą → prenumerata → papildomas pasiūlymas → CRM.

Šioje grandinėje LMS nėra centras.

Centras yra kliento kelionė.

Ir būtent todėl WordPress LMS dažnai būna labai stiprus sprendimas mokymų verslui.

LearnDash parodo, kiek toli WordPress LMS gali nueiti į B2B

Šiuolaikinis LearnDash jau gerokai peržengia paprastą „WordPress kurso papildinio“ modelį.

Pavyzdžiui, LearnDash Groups Plus gali modeliuoti Organizations ir Teams, suteikti klientų organizacijų vadovams galimybę valdyti komandas, pirkti papildomas vietas bei matyti savo organizacijos ataskaitas. WooCommerce integracija gali būti naudojama organizacijoms ir vietoms parduoti.

Tai leidžia realizuoti labai įdomų B2B modelį:

Įmonė nusiperka 100 mokymų vietų → paskiria savo Team Leader → pati prideda darbuotojus → vadovas stebi jų pažangą → prireikus nusiperka dar 20 vietų.

Tai jau yra ne B2C kursų pardavimas, o gana brandus B2B mokymų portalas.

Todėl WordPress LMS nebūtų teisinga automatiškai atmesti didesnių klientų projektams.

Tačiau svarbu suprasti skirtumą:

Moodle Workplace tokį organizacinį modelį turi kaip LMS produkto logikos dalį.

WordPress atveju jis realizuojamas LMS ir kitų komponentų kombinacija.

Platformų plėtimo filosofija skiriasi radikaliai

Tai vienas svarbiausių, tačiau retai aptariamų skirtumų.

Moodle: plėtiniai veikia LMS viduje

Moodle papildiniai išplečia jau egzistuojantį LMS modelį.

Galima pridėti:

• naują mokymosi veiklą;
• autentifikavimo mechanizmą;
• registracijos metodą;
• ataskaitą;
• klausimų tipą;
• integraciją;
• administravimo funkciją.

Platformos branduolys vis tiek lieka Moodle.

Thinkific: plečiama iki platformos numatytos ribos

Thinkific atveju pagrindinė sistemos logika priklauso SaaS tiekėjui.

Galima naudoti API, webhooks, SSO bei integracijas, tačiau negalima pakeisti produkto branduolio veikimo taip, kaip savarankiškai valdomoje atvirojo kodo platformoje.

Tai suteikia stabilumą, bet sumažina laisvę.

WordPress: galima pakeisti praktiškai viską

WordPress turi vieną didžiausių PHP plėtinių ekosistemų ir labai išplėtojamą API bei hooks modelį. WordPress REST API leidžia išorinėms sistemoms keistis JSON duomenimis su svetaine, o papildiniai gali kurti savo endpoint’us ir duomenų struktūras.

Technologiškai tai reiškia milžinišką lankstumą.

Bet kartu labai svarbią išlygą:

galimybė padaryti nereiškia, kad verta daryti.

Jeigu WordPress sistemoje pusė LMS funkcijų realizuojama individualiu kodu, organizacija iš esmės pradeda kurti nuosavą programinį produktą.

Tai jau visai kita ilgalaikė atsakomybė.

Reporting: trijų platformų filosofija ir čia skirtinga

Ataskaitų lentelėje prie visų trijų galima parašyti „yra“.

Tačiau vėlgi – tai mažai ką pasako.

Moodle

Ataskaitos natūraliai sukasi apie mokymosi procesą, naudotojus, programas, kursų užbaigimą, vertinimus ir organizacinį kontekstą.

Workplace papildomai orientuojasi į organizacines ir compliance situacijas.

Thinkific

Analitika stipriai orientuota į:

• enrollments;
• engagement;
• kursų užbaigimą;
• quiz rezultatus;
• SCORM sąveikas;
• pajamas ir mokymų verslo KPI.

Thinkific Plus taip pat siūlo individualizuotas ir automatiškai siunčiamas ataskaitas skirtingoms suinteresuotoms pusėms.

LearnDash

LearnDash turi kursų, naudotojų ir grupių progreso reporting, o Group Leaders gali matyti savo administruojamų grupių informaciją.

Tačiau sudėtingesnė analitika WordPress pasaulyje dažnai tampa kelių sistemų kombinacija:

LearnDash + WooCommerce + CRM + Google Analytics / BI.

Tai nėra blogiau.

Tai tiesiog kitokia architektūra.

Moodle laimi ten, kur mokymo proceso modelis yra sudėtingas

Jeigu organizacijos poreikis atrodo taip:

4 000 darbuotojų → 18 pareigybių grupių → skirtingos programos → periodiniai mokymai → sertifikatų galiojimas → vadovų atsakomybė → compliance ataskaitos,

Moodle Workplace architektūra yra labai natūralus kandidatas.

Ypač dėl:

• Programs;
• Certifications;
• Dynamic Rules;
• organizacinės struktūros;
• multi-tenancy;
• išplėstinio mokymosi proceso modelio.

Tokioje aplinkoje Moodle nėra tiesiog būdas pateikti kursą.

Ji gali tapti organizacijos mokymosi procesų valdymo sistema.

Thinkific laimi ten, kur procesą verta standartizuoti

Kitas scenarijus:

Įmonė turi 30 mokymo programų klientams ir partneriams. Reikia modernaus portalo, greito diegimo, patikimos infrastruktūros, kelių klientų grupių, SSO, gero reporting ir kuo mažiau vidinio techninio darbo.

Čia individualiai projektuojama Moodle sistema gali būti perteklinė.

Thinkific Plus gali būti daug racionalesnis sprendimas.

Svarbu ne tai, kad jis „gali mažiau“.

Svarbu, kad organizacijai daugiau nereikia.

Technologinis profesionalumas kartais reiškia ne maksimalų lankstumą, o sąmoningą standartizavimą.

WordPress LMS laimi ten, kur mokymai yra platesnio skaitmeninio verslo dalis

Trečias scenarijus:

Įmonė generuoja klientus per turinį ir SEO, rengia mokamus webinarus, parduoda atskirus kursus bei prenumeratas ir nori vieningos kliento paskyros.

Čia atskira enterprise HR LMS gali būti visiškai netinkamas pasirinkimas.

WordPress LMS leidžia sujungti:

marketingą + pardavimus + turinį + mokymus + klientų zoną.

Ir būtent čia tokia architektūra gali būti sunkiai pralenkiama.

Kurios platformos nesirinkčiau?

Kartais platformą lengviau pasirinkti eliminavimo principu.

Moodle nesirinkčiau, jeigu

reikia tik kelių paprastų kursų, procesai standartiniai, nėra sudėtingos darbuotojų struktūros ir organizacija neturi noro valdyti technologiškai lankstesnės LMS.

Tokiu atveju jos galimybės gali tiesiog likti neišnaudotos.

Thinkific nesirinkčiau, jeigu

pagrindinis poreikis yra sudėtingas vidinis HR mokymo procesas, kuris nuolat reikalauja nestandartinės logikos ir platformos elgsenos keitimo.

Jeigu dar nepradėjus projekto kaupiasi sąrašas „kaip apeisime šį apribojimą“, tai blogas signalas.

WordPress LMS nesirinkčiau, jeigu

organizacijai reikia grynos vidinės enterprise mokymo sistemos ir visiškai nereikia WordPress stiprybių – turinio rinkodaros, e. komercijos, nestandartinio front-end ar platesnės internetinės ekosistemos.

Tokiu atveju sudėtinė WordPress architektūra gali būti tiesiog nereikalingas technologinis sluoksnis.

Trumpas palyginimas

	Moodle / Workplace	Thinkific	WordPress LMS
Platformos esmė	LMS	SaaS mokymų platforma	Modulinė web + LMS ekosistema
Natūraliausias scenarijus	Vidiniai ir struktūrizuoti mokymai	Klientų, partnerių ir standartizuoti mokymai	Komerciniai mokymai ir skaitmeninis verslas
Mokymosi proceso gylis	Labai aukštas	Vidutinis–aukštas	Priklauso nuo LMS
Organizacinės struktūros	Labai stiprios	Grupės / kohortos	Groups / papildiniai
Periodinis sertifikavimas	Workplace stiprybė	Galimybės priklauso nuo modelio	Realizuojama LMS/add-ons
Multi-tenancy	Tikras multi-tenancy Workplace	Grupavimo / svetainių modeliai	Gali būti sukonstruojama
B2B vietų pardavimas	Galimas	Stipru	Labai lankstu
E. komercija	Ne pagrindinė stiprybė	Integruota	Labai stipri
SEO ir turinio rinkodara	Ribota	Vidutinė	Labai stipri
Branduolio keitimas	Galimas	Ne	Galimas
Standartizacija	Vidutinė	Labai aukšta	Žema
Individualizavimo potencialas	Labai aukštas	Kontroliuojamas	Labai aukštas

Tai ne trys konkuruojantys produktai

Svarbiausia išvada yra būtent ši.

Moodle, Thinkific ir WordPress LMS nėra tiesiog trys skirtingi būdai padaryti tą patį.

Jų architektūra atspindi skirtingą požiūrį į mokymų sistemą.

Moodle sako:

„Sukurkime mokymosi procesą.“

Thinkific:

„Naudokime paruoštą mokymų platformą ir koncentruokimės į programą bei auditoriją.“

WordPress LMS:

„Integruokime mokymus į platesnę skaitmeninę verslo ekosistemą.“

Visi trys požiūriai gali būti teisingi.

Problema atsiranda ne pasirinkus vieną ar kitą platformą.

Problema atsiranda tada, kai vienos architektūros platforma pasirenkama kitos architektūros problemai spręsti.

Būtent todėl geras platformos pasirinkimas paprastai nėra funkcijų lentelės rezultatas.

Jis atsiranda supratus, kokį vaidmenį mokymų sistema turi atlikti pačiame versle.